Rekomendacijos edukacinėms išvykoms į autentiškas ir neautentiškas su Holokaustu susijusias vietas

  1.  Išvykų metu į autentiškas ir neautentiškas vietas sukuriama ypatinga mokymosi patirtis ir kitokios galimybės mokytis nei klasėje. Išvyka mokinių akyse gali pakelti dalyko „statusą“, nes jie dėl išvykos išleidžiami iš kitų dalykų pamokų ir iš mokyklos.

  2.   Autentiškoms vietoms būdinga unikali atmosfera, kuri gali paskatinti ypatingą norą sužinoti, kuris sukelia stiprių emocijų.  Rengiantis išvykai mokytojo pareiga suprasti ir turėti omenyje, kad mokiniai susidurs su tokiomis stipriomis emocijomis.

  3. Autentiškose vietose galima nuodugniai tyrinėti konkrečias vietas ir istorinį laiką.

  4. Muziejams sunku sukelti tokį emocinį poveikį, kuris pasireiškia išvykoje į autentišką vietą, tačiau  labiau  tikėtina,  kad  stiprių  jausmų  neužvaldyti mokiniai  gebės  įžvelgti  platesnį  istorinį kontekstą.

  5. Galimybė  apžiūrėti  originalius istorinius daiktus  gali  skatinti  susidomėjimą, motyvaciją mokytis, atsiranda apčiuopiamas tiesioginis ryšys su žmonėmis, gyvenusiais praeityje – viso to pasiekti klasėje yra sunku.

  6. Mokytojas atsakingas už savo mokinius ir turi užtikrinti, kad išvyka į autentišką vietą ar muziejų  atitiktų  mokinių  amžių.  Mokytojui būtina  pasitarti  su  muziejaus  ar  lankytinos  vietos personalu.

  7. Išvyka į autentišką vietą ar muziejų neturėtų būti vertinama kaip vienintelis tinkamas būdas mokytis apie Holokaustą. Mokytojui turi būti aiškūs išvykos tikslai. Reikia permąstyti – kaip išvyka išplės ir papildys temą?

  8. Yra labai svarbu kruopščiai suplanuoti išvyką, mokytojas turi susisiekti su lankytinos vietos personalu ir pasitarti. Būtų geriausia, jei mokytojas iš anksto apsilankytų toje vietoje ir/arba dalyvautų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminare apie edukacines išvykas.

  9. Mokytojas turi įvertinti, kuriame mokymo apie Holokaustą etape bus rengiama išvyka ir kaip ji bus integruota į mokymąsi klasėje. Edukacinei išvykai reikia pasiruošti, pateikti užduočių prieš ją, išvykos metu ir po jos. Šios užduotys turi būti sutelktos į Holokausto istorijos mokymą, bet gali būti praturtintos ir tarpdalykiniais ryšiais.

  10. Lankomos vietos personalas turi prisiimti atsakomybę už mokytojams teikiamus patarimus, informaciją ir  medžiagą  pasirengimui išvykai ir  pamokoms po jos, o  mokytojas turi tinkamai paskirstyti laiką toms veikloms.

  11. Pasirengimo  išvykai  metu  turi  būti  aišku,  kad  autentiška  vieta  yra  atmintina  dėl  savo istorijos, ir apsilankymas joje gali suteikti žinių ne tik apie praeitį, bet kaip ta praeitis prisimenama ir įamžinama.

  12. Išvykos metu reikia sutelkti dėmesį į lankomos vietos istoriją. Mokiniai turėtų aktyviai pasinaudoti vieta kaip aptartų temų ir analizuotų problemų istoriniu įrodymu. Išvykos nereikėtų vertinti kaip vienintelės galimybės atsakyti į visus istorinius klausimus, bet kaip paskatą aptarti naujus istorinius, moralinius ir etinius klausimus.

  13. Dauguma mokinių nepratę mokytis muziejuose ir autentiškose vietose ir neturi mokymuisi šioje aplinkoje reikalingų įgūdžių. Todėl muziejai ir autentiškos vietos turi būti mokinių pagalbininkais ir padėti suprasti eksponuojamą medžiagą. Jie turi atsižvelgti į mokinių amžių, įvairius mokymosi poreikius ir turimų žinių įvairovę. Galima panaudoti informacines sesijas, ekskursijas su gidu, darbo lapus, audiogidus ir pan.

  14. Edukacinės išvykos metu mokytojas turi paskatinti mokinius diskusijoms ir aptarimui, o autentiškos vietos ar muziejaus personalas turi rasti tam vietą ir laiką.

  15. Po išvykos reikia atsakyti į mokiniams iškilusius klausimus ir padėti mokiniams išvykoje naujai įgytas žinias sujungti su platesniu istoriniu kontekstu.