Ko reikia mokyti apie Holokaustą?

Rekomendacijomis siekiama pagilinti supratimą apie Holokaustą, keliant esminius klausimus apie jo istorinį kontekstą, Holokausto apimtį ir mastą bei mėginant suvokti, kodėl ir kaip tai nutiko. Šioje dalyje pateikiami svarbūs klausimai, kuriuos pedagogai gali užduoti, norėdami patikrinti žinias apie Holokaustą.

Visą Mokymo ir mokymosi apie Holokaustą rekomendacijų tekstą atsisiųsk čia

TMokymas ir mokymasis apie Holokaustą priklausys nuo šalies ir nuo vietos konteksto. Nuo šių kontekstų priklausys sprendimai, kurie klausimai turėtų būti išnagrinėti plačiau, o kurie – siauriau. Mokymui apie Holokaustą mokiniams skiriamo laiko turi pakakti išsamiai, o ne paviršutiniškai atsakyti į šiuos klausimus:

  • Kokios buvo istorinės genocido atsiradimo sąlygos ir pagrindiniai genocido etapai?
  • Kodėl ir kaip žmonės dalyvavo ir net prisidėjo vykdant šiuos nusikaltimus?
  • Kaip žydai reagavo į persekiojimą ir masines žudynes?
  • Kodėl ir kaip kai kurie žmonės priešinosi šiems nusikaltimams?

Šioje dalyje pateikiamas problemų ir klausimų sąrašas nėra baigtinis ir apima tik pagrindinius mokymo tikslus ir turinį. Turint omenyje tai, kad laikui bėgant su Holokaustu susijusios problemos keisis, klausimai, kurie šiandien nėra aktualūs, gali tapti labai aktualūs ateityje. Turėdami omenyje šiuos svarbius perspėjimus, pedagogai yra raginami padėti mokiniams analizuoti kylančias problemas ir klausimus.

Kitas Rekomendacijų ištraukas skaityk čia

 

 

Ko mokyti: pagrindinis istorinis turinys

Holocaust education, man looks at posters
Photo by Luis Paredes

 

Holokaustas buvo valstybės remiamas (ar remiamas, ar vykdomas) sistemingas žydų persekiojimas ir žudymas, kurį 1933–1945 m. vykdė nacių vyriausybė ir jos kolaborantai. Viso žemyno mastu vykęs genocidas sunaikino ne tik atskirus asmenis ir jų šeimas, bet ir ištisas per amžius susiformavusias bendruomenes ir kultūras.

  • Kokie buvo pagrindiniai genocido proceso etapai, esminiai pokyčiai ir sprendimai?
  • Kaip ir kodėl žmonės darė šiuos nusikaltimus/dalyvavo darant šiuos nusikaltimus/prisidėjo prie šių nusikaltimų?
  • Kaip žydai reagavo į persekiojimą ir masines žudynes?

 

2.1 HOLOKAUSTO APIMTIS

Mokiniai turėtų žinoti ir suprasti, kad Holokaustas buvo visame žemyne vykęs genocidas, kuris išnaikino ne tik atskirus asmenis ir jų šeimas, bet ir ištisas per amžius susiformavusias bendruomenes ir kultūras visoje Europoje.

 

2.2 KODĖL IR KAIP TAI NUTIKO?

Mokiniai turi turėti galimybę analizuoti, kodėl ir kaip įvyko Holokaustas, kad atsakytų į šiuos klausimus:

  • Kokie yra pagrindiniai genocido proceso etapai, esminiai pokyčiai ir sprendimai?
  • Kaip ir kodėl žmonės darė šiuos nusikaltimus/dalyvavo darant šiuos nusikaltimus/prisidėjo prie šių nusikaltimų?
  • Kaip žydai reagavo į persekiojimą ir masines žudynes?

 

2.3 KONTEKSTAI IR POKYČIAI

Norint suprasti, kodėl Holokaustas iš viso buvo įmanomas, būtina jį visapusiškai įvertinti pažvelgus iš įvairių perspektyvų ir pamačius skirtingų procesų kontekste, o tam kaip tik tinka šie klausimai. Visada svarbu susieti informaciją su nacionaliniu ir vietos kontekstu, atsižvelgiant į viso laikotarpio istoriją.

2.3.1 Ankstesni reiškiniai

  • Kas buvo Europos antijudaizmas ir kaip jis buvo susijęs su krikščionišku mokymu?
  • Kaip antisemitizmas ir rasistinis mąstymas vystėsi XIX a. ir kaip jis buvo susijęs su nacionalistų ideologijomis?
  • Koks poveikį žydų ir ne žydų santykiams Europoje padarė politiniai pokyčiai per Pirmąjį pasaulinį karą ir tarpukarį?

2.3.2 Nacių iškilimas, jų pasaulėžiūra, rasistinė ideologija ir politinė veikla

  • Kaip ir kodėl naciai savo propagandoje ir politikoje nusitaikė į žydus ir kitas tautas?
  • Kaip Nacionalsocialistų diktatūros įsitvirtinimas, ypač pamatinių žmogaus teisių panaikinimas ir teisinių normų iškraipymas, praskynė kelią Holokaustui ir kaip Vokietijos visuomenė reagavo į šį procesą?
  • Kaip naciai nusitaikė į žydų teises ir turtą prieškariu?
  • Kaip pasaulis reagavo į nacių valdymą ir politiką?

2.3.3 Holokausto eiga ir plėtra Antrojo pasaulinio karo kontekste

  • Kaip naciai radikalizavo žydų persekiojimą nacių Vokietijai pradėjus Antrąjį pasaulinį karą ir kokią įtaką tam turėjo karo eiga?
  • Kaip ir kodėl naciai organizavo žydų turto nusavinimą ir kokią reikšmę tai turėjo jų galimybei išgyventi?
  • Kokios buvo getų rūšys ir kaip jie buvo naudojami bendruomenių segregacijai, koncentracijai ir persekiojimui?
  • Kaip specialiosios žudymo grupės („Einsatzgruppen“) galėjo išžudyti šimtus tūkstančių žydų per pusmetį po Vokietijos įsiveržimo į Sovietų Sąjungą?
  • Kokiame etape naciai priėmė sprendimą išžudyti visus Europos žydus?
  • Kaip masinės asmenų su negalia žudynės praskynė kelią sistemingam žydų žudymui?
  • Kaip naciai naudojo mirties ir kitas stovyklas tam, kad įgyvendintų numatytą „Galutinį Europos žydų klausimo sprendimą“?
  • Kokią įtaką žydų persekiojimui turėjo kolaboravimas, o kokią – pasipriešinimas Vokietijos sąjungininkėse ar okupuotose šalyse?
  • Kokią reikšmę Holokausto baigčiai turėjo nacistinės Vokietijos ir jos sąjungininkių pralaimėjimas?

 

2.3.4 Pokaris: kas vyko iš karto po karo

  • Su kokiais sunkumais susidūrė Holokaustą išgyvenę asmenys, pasibaigus Holokaustui? Kaip išgyvenusių žydų situacija po Holokausto skyrėsi nuo nukentėjusiųjų nuo Holokausto ir karo aukų ne žydų situacijos?
  • Naudojant kokias priemones buvo buvo bandyta atstatyti teisingumą pasibaigus nacių režimui ir karui Europoje? Kas buvo sėkmingai įgyvendinta? Kokių tikslų nebuvo pasiekta?

 

2.4 KONCEPTUALUS SUVOKIMAS

Mokiniai turėtų sugebėti atpažinti nacių ir jų kolaborantų vykdytus masinius žiaurumus, turėjusius savas priežastis ir pasekmes. Galima būtų apsvarstyti šiuos klausimus:

  • Kokios grupės tapo nacių persekiojimo ir masinių žudynių aukomis? Kokie buvo motyvai? Kokie buvo padariniai?
  • Kaip žydų genocidas yra susijęs su kitais nacių ir jų kolaborantų vykdytais žiaurumais, įskaitant romų ir sinčių genocidą?

2.4.1 Atsakomybė

Mokiniams pradėjus suprasti, kaip Holokaustas iš viso buvo įmanomas, ir svarstant, kokius klausimus jis kelia visuomenei šiandien, jie turi pripažinti, jog nepakanka apsiriboti Hitlerio ir nacių atsakomybe už šiuos nusikaltimus. Galima būtų apsvarstyti šiuos klausimus:

  • Kas buvo atsakingas ir vykdė nusikaltimus ir kokie buvo jų motyvai? Kuo skiriasi atsakomybė ir bendrininkavimas?
  • Dauguma vyrų buvo įtraukti į žudymo veiksmus. Kokią pagalbinę funkciją atliko moterys ir kokia atsakomybė tenka joms už šiuos nusikaltimus?
  • Kokie buvo vietos ne žydų ir žydų gyventojų vaidmenys (įskaitant gelbėjimą ir kolaboravimą)?
  • Koks buvo daugumos okupuotų šalių gyventojų požiūris į žydų persekiojimą ir žudynes?
  • Kokie asmenys ir grupės rizikavo tam, kad padėtų žydams ir išgelbėtų žydus? Kokie buvo jų motyvai? Kas trukdė kitiems asmenims atlikti tokius veiksmus ar atbaidė juos nuo tokių veiksmų?
  • Kas buvo žinoma apie žydų persekiojimą ir žudynes ir kada apie tai sužinota?
  • Kaip pasaulis reagavo į informaciją apie žydų persekiojimą ir žudynes?
  • Kas buvo žinoma apie romų genocidą ir kodėl jis nesulaukė dėmesio už nacių valdomos teritorijos ribų?
  • Ką darė sąjungininkai, neutralios šalys, bažnyčia ir pavieniai asmenys, kad išgelbėtų aukas nuo nacių nusikaltimų, ir ar jie galėjo padaryti daugiau?

2.4.2 Aukų atstovavimas

Labai svarbu, kad Holokaustas nebūtų nušviečiamas vien iš nusikaltimų vykdytojų šaltinių, vien iš jų veiksmų ar pasakojimų perspektyvos. Žydai ir kitos tikslinės aukos turi būti matomos istorijoje kaip asmenys ir bendruomenės, kurios turėjo savo aplinką ir istoriją, o ne pasyvūs masiškai išžudyti subjektai. Taigi, pedagogai turi užtikrinti, kad mokiniai sužinotų, jog aukos turėjo savo atstovavimo organus, kurie reagavo į vykstančius nusikaltimus geriausiu įmanomu būdu, atsižvelgdami į ankstesnį jų pasaulio ir savo vietos jame supratimą bei tuo metu prieinamą informaciją. Šiuo tikslu gali būti analizuojama:

Gyvenimas iki karo

  • Kaip žydai gyveno savo gimtosiose šalyse ir kokią įtaką jų gyvenimui turėjo nacių, jų sąjungininkų ir kolaborantų pradėtas persekiojimas?

Atsakas ir pasipriešinimas

  • Kaip naciai izoliavo žydus nuo likusios visuomenės? Kaip žydai reagavo į šią izoliaciją?
  • Kaip būtų galima apibūdinti žydų vyresnybę, švietimą, bendruomenę, religinę praktiką ir kultūrą Holokausto laikotarpiu?
  • Kokia apimtimi ir kokiais būdais žydai galėjo priešintis? Kokiu mastu jie tai darė? Kas juos varžė ar suteikė jiems galių priimant tokius sprendimus ir imantis veiksmų?
  • Kokį skirtingą poveikį nacių persekiojimas turėjo vyrams, moterims ir vaikams, kaip jie į tai reagavo?

2.4.3 Holokausto aktualumas sprendžiant šiandien iškylančius klausimus

Mokiniams turėtų būti suteikiama galimybė aptarti Holokausto istorinės patirties aktualumą šiandien. Gali būti užduodami tokie klausimai:

  • Kaip nacių ideologijos aukų persekiojimo tyrinėjimas gali padėti suprasti žmogaus teisių pažeidimų poveikį visuomenei šiandien? Konkrečiau kalbant, ką tai sako apie stereotipų, išankstinių nuostatų, „atpirkimo ožių“ ieškojimo, diskriminacijos ir genocido sąsajas?
  • Kodėl žinios apie žydų pabėgėlius iki Holokausto, Holokausto laikotarpiu ir po Holokausto gali būti svarbios, norint suprasti šiandienines pabėgėlių krizes?
  • Ką iš mokymo apie Holokaustą galime sužinoti apie genocidą, jo įspėjamuosius ženklus ir galimybes įsikišti, taip sustiprinant pastangas užkirsti kelią genocidui šiandien?
  • Ar yra kontekstų, kuriuose su Holokaustu susijusių nuotraukų naudojimas ir pokalbiai apie Holokaustą būtų nenaudingi arba sukeltų problemų? Koks Holokausto pateikimas būtų ypatingai problemiškas?