Working Definitions & Charters

Darbinę Antisemitizmo Apibrėžtį

2016 m. gegužės 26 d. plenarinėje sesijoje Bukarešte buvo nuspręsta:

Patvirtinti šią teisiškai neįpareigojančią darbinę antisemitizmo apibrėžtį: “Antisemitizmas yra tam tikra samprata apie žydus, kuri gali pasireikšti neapykanta žydams. Žodinės ir fizinės antisemitizmo apraiškos yra nukreiptos į žydus arba nežydų tautybės asmenis ir (arba) jų nuosavybę, žydų bendruomenės institucijas ir religinius objektus.”

Siekiant palengvinti Tarptautinio Holokausto atminties aljanso (angl. IHRA) darbą, toliau pateikiami šie iliustraciniai pavyzdžiai:

Tokios apraiškos gali būti nukreiptos prieš Izraelio valstybę, suvokiamą kaip žydų visumą. Tačiau Izraelio kritika, tolygi bet kurios kitos valstybės kritikai, negali būti laikoma antisemitine.

Dažna antisemitizmo išraiška yra kaltinimas žydams susimokius kenkti žmonijai ir dažnai žydams verčiama atsakomybė už tai, „kodėl viskas yra blogai“. Tai reiškiama žodžiu, raštu, vaizdinėmis priemonėmis ir veiksmais, piktavališkai vadovaujantis stereotipais bei iškeliant neigiamus charakterio bruožus.

Šiuolaikinis antisemitizmas viešajame gyvenime, žiniasklaidoje, mokyklose, darbovietėse ir religinėje srityje gali, atsižvelgiant į bendrą kontekstą, apimti šiuos pavyzdžius, bet tuo neapsiriboja:

  1. Raginimą, pagalbą, pateisinimą žudyti ar kenkti žydams radikalios ideologijos ar ekstremistinio religinio požiūrio vardan.
  2. Melagingų, nužmoginančių, įkūnijančių blogį ar stereotipinių teiginių apie žydus arba įsivaizduojamą žydų įtaką – visų pirma, bet neišskirtinai, tokių kaip mitas apie pasaulinį žydų sąmokslą arba žydus, kontroliuojančius žiniasklaidą, ekonomiką, vyriausybę ar kitas visuomenines institucijas.
  3. Žydų kaip tautos kaltinimą, kad jie yra atsakingi už tikrą ar tariamą atskiro žydo ar žydų grupės padarytą nusižengimą arba net už ne žydų atliktus veiksmus.
  4. Nacionalsocialistinės Vokietijos ir jos šalininkų bei bendrininkų Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto žydų tautos genocido (Holokausto) fakto, masto, mechanizmo (pvz., dujų kamerų) ar jo tyčinio pobūdžio neigimą.
  5. Žydų tautos arba Izraelio valstybės kaltinimą išgalvojus arba perdėjus Holokaustą.
  6. Žydų piliečių kaltinimą didesniu lojalumu Izraeliui arba tariamiems pasauliniams žydų prioritetams nei jų pačių šalių interesams.
  7. Žydų tautos apsisprendimo teisės neigimą, pvz., teigiant, kad Izraelio valstybės buvimas yra rasistinis tikslas.
  8. Dvigubų standartų taikymą, iš Izraelio reikalaujant tokio elgesio, kokio nesitikima ar nereikalaujama iš jokios kitos demokratinės valstybės.
  9. Su klasikiniu antisemitizmu susijusių simbolių ir vaizdų naudojimą (pvz., teiginiai, kad žydai nužudė Jėzų arba kruvinų ritualų mitai), siekiant apibūdinti Izraelį arba izraeliečius.
  10. Šiuolaikinės Izraelio politikos lyginimą su nacių politika.
  11. Įsitikinimą, kad žydai yra bendrai atsakingi už Izraelio valstybės veiksmus.

Antisemitiniai veiksmai yra laikomi nusikalstamais, jei taip nustatyta įstatymuose (pavyzdžiui, neigimas arba antisemitinės medžiagos platinimas kai kuriose šalyse).

Nusikalstami veiksmai yra antisemitiški, kai išpuolių taikiniai – žmonės arba turtas, būtent pastatai, mokyklos, religinių apeigų vietos ir kapinės – yra pasirenkami dėl manymo, kad tai yra žydų arba dėl sąsajų su žydais.

Antisemitinė diskriminacija yra atsisakymas suteikti žydams galimybes arba paslaugas, prieinamas kitiems, ir tai yra neteisėta daugelyje šalių.

Frequently asked questions

Why was the IHRA working definition of antisemitism developed?

The IHRA is the only intergovernmental organization mandated to focus solely on Holocaust-related issues. With evidence that the scourge of antisemitism was once again on the rise, we resolved to take a leading role in combating it.

Combating antisemitism requires international cooperation among experts, governments, and civil society, which meant a mutual starting point for discussion and action was needed. Following the example of the working definition of Holocaust denial and distortion (2013), the IHRA’s experts set out to adopt a similar tool to help guide the organization’s work on combating antisemitism.

Who developed the IHRA working definition of antisemitism?

The experts in the IHRA’s Committee on Antisemitism and Holocaust Denial built international consensus around a non-legally binding working definition of antisemitism, which was then adopted by the Plenary, the IHRA’s decision-making body made up of representatives from all IHRA Member Countries. By doing so, the IHRA provided an important practical tool for its Member Countries.

What has its impact been?

The working definition of antisemitism has brought the issue once more to the attention of leaders around the world, making them aware that much work still needs to be done to address antisemitism, which is deeply rooted in our societies.

As a result, countries and organizations have developed national and regional strategies to counter antisemitism, and have appointed Special Envoys and other advisors on the issue. The working definition has helped educate and sensitize administrations, politicians, judges, police, teachers, media, and civil society.

Its broad international implementation has allowed monitoring organizations to better track antisemitism across borders, and has provided researchers and civil society organizations with a way to better moderate content online, including by training AI tools.

Who has adopted the working definition of antisemitism?

The working definition has empowered many to address this rise in hate and discrimination at their national levels. Information on endorsement and adoption of the IHRA working definition of antisemitism by UN member states and some international organizations can be found here.

Related Content

The IHRA regularly translates its resources into other languages.

Sign up to our newsletter to 

receive the latest updates