2016 m. gegužės 26 d. plenarinėje sesijoje Bukarešte buvo nuspręsta:
Patvirtinti šią teisiškai neįpareigojančią darbinę antisemitizmo apibrėžtį: “Antisemitizmas yra tam tikra samprata apie žydus, kuri gali pasireikšti neapykanta žydams. Žodinės ir fizinės antisemitizmo apraiškos yra nukreiptos į žydus arba nežydų tautybės asmenis ir (arba) jų nuosavybę, žydų bendruomenės institucijas ir religinius objektus.”
Siekiant palengvinti Tarptautinio Holokausto atminties aljanso (angl. IHRA) darbą, toliau pateikiami šie iliustraciniai pavyzdžiai:
Tokios apraiškos gali būti nukreiptos prieš Izraelio valstybę, suvokiamą kaip žydų visumą. Tačiau Izraelio kritika, tolygi bet kurios kitos valstybės kritikai, negali būti laikoma antisemitine.
Dažna antisemitizmo išraiška yra kaltinimas žydams susimokius kenkti žmonijai ir dažnai žydams verčiama atsakomybė už tai, „kodėl viskas yra blogai“. Tai reiškiama žodžiu, raštu, vaizdinėmis priemonėmis ir veiksmais, piktavališkai vadovaujantis stereotipais bei iškeliant neigiamus charakterio bruožus.
Šiuolaikinis antisemitizmas viešajame gyvenime, žiniasklaidoje, mokyklose, darbovietėse ir religinėje srityje gali, atsižvelgiant į bendrą kontekstą, apimti šiuos pavyzdžius, bet tuo neapsiriboja:
Antisemitiniai veiksmai yra laikomi nusikalstamais, jei taip nustatyta įstatymuose (pavyzdžiui, neigimas arba antisemitinės medžiagos platinimas kai kuriose šalyse).
Nusikalstami veiksmai yra antisemitiški, kai išpuolių taikiniai – žmonės arba turtas, būtent pastatai, mokyklos, religinių apeigų vietos ir kapinės – yra pasirenkami dėl manymo, kad tai yra žydų arba dėl sąsajų su žydais.
Antisemitinė diskriminacija yra atsisakymas suteikti žydams galimybes arba paslaugas, prieinamas kitiems, ir tai yra neteisėta daugelyje šalių.
The IHRA is the only intergovernmental organization mandated to focus solely on Holocaust-related issues. With evidence that the scourge of antisemitism was once again on the rise, we resolved to take a leading role in combating it.
Combating antisemitism requires international cooperation among experts, governments, and civil society, which meant a mutual starting point for discussion and action was needed. Following the example of the working definition of Holocaust denial and distortion (2013), the IHRA’s experts set out to adopt a similar tool to help guide the organization’s work on combating antisemitism.
The experts in the IHRA’s Committee on Antisemitism and Holocaust Denial built international consensus around a non-legally binding working definition of antisemitism, which was then adopted by the Plenary, the IHRA’s decision-making body made up of representatives from all IHRA Member Countries. By doing so, the IHRA provided an important practical tool for its Member Countries.
The working definition of antisemitism has brought the issue once more to the attention of leaders around the world, making them aware that much work still needs to be done to address antisemitism, which is deeply rooted in our societies.
As a result, countries and organizations have developed national and regional strategies to counter antisemitism, and have appointed Special Envoys and other advisors on the issue. The working definition has helped educate and sensitize administrations, politicians, judges, police, teachers, media, and civil society.
Its broad international implementation has allowed monitoring organizations to better track antisemitism across borders, and has provided researchers and civil society organizations with a way to better moderate content online, including by training AI tools.
The working definition has empowered many to address this rise in hate and discrimination at their national levels. Information on endorsement and adoption of the IHRA working definition of antisemitism by UN member states and some international organizations can be found here.
By signing up to the IHRA newsletter, you agree to our Privacy Policy
