
IHRA gairės dėl Holokausto tyrimams, švietimui ir atminimui svarbių dokumentų nustatymo
Suteikti atvirą prieigą prie Holokausto dokumentų ir medžiagos yra svarbu, nes tai yra IHRA šalių narių deklaracijos dalis, kuria jos „dalijasi įsipareigojimu nušviesti vis dar miglotus Holokausto šešėlius“ ir „imasi visų būtinų žingsnių, kad padėtų atverti archyvus ir užtikrinti, kad visi su Holokaustu susiję dokumentai taptų prieinami tyrėjams.“
Šių gairių tikslas – pasiūlyti vieningą Holokausto tyrimams, atminimui ir švietimui svarbių dokumentų nustatymo priemonę, kuri padėtų archyvams ir kitiems subjektams įvertinti savo kolekcijas ir sudaryti sąlygas susipažinti su atitinkamais dokumentais. Šalims, kurioms taikomas BDAR, ši apibrėžtis taip pat padės įgyvendinti 158 konstatuojamąją dalį, nes pasiūlys praktinę sąvokos „konkreti informacija, susijusi su politine elgsena buvusių totalitarinių valstybės režimų metu, genocidu, nusikaltimais žmoniškumui, visų pirma holokaustu“ apibrėžt.
Turinys
- Pirmoje šio dokumento dalyje pateikiama 2012 m. IHRA parengta „darbinė su Holokaustu susijusios medžiagos apibrėžtis“. Šia apibrėžtimi siekiama išvardyti medžiagą, kuri turėtų būti laikoma susijusi su Holokaustu.
- Antroje dokumento dalyje pateikiamos praktinės priemonės, padedančios nustatyti dokumentus, kurie nėra įtraukti į apibrėžtį, tačiau yra svarbūs Holokausto tyrimams, atminimui ir švietimui.
- Trečioje dalyje pateikiami dokumentų, kurie įgyvendinant gaires turėtų būti identifikuojami kaip susiję su Holokaustu, tipų pavyzdžiai.

Dešimtmečius didelė dalis dokumentų, susijusių su Holokaustu ir jo istoriniu kontekstu, buvo išblaškyta, nykstanti ir daugeliu atvejų neprieinama.
Naciai, jų sąjungininkai ir kolaborantai ne tik žudė žydus, romus, politinius priešus ir kitas aukas, bet ir siekė sunaikinti jų kultūrą. Todėl kiekvienas dokumentas, susijęs su šių aukų gyvenimu prieš Holokaustą, jo metu ir po jo, yra nepaprastai vertingas.